Laikrodis be rodyklių rodo laiką. Mėsos klonai. Pamirštų biorobotų pasaulis

Ką tik, mažytę akimirką, susimąsčiau, kokia šiandien diena. Pamiršau, kad jau nebe penktadienis. Kažkaip mano penktadieniai tokie smagūs, pakeliantys į aukštesnį pasitenkinimo būtimi levelį iš kurio labai sunku nusileisti. Kartais tokia nuotaika užsitęsia taip ilgėliau, ir kartais antradienis tampa antru penktadieniu. Dažnai man kiekviena diena kaip savaitgalis. Nors man savaitės dienos, kaip ir dienos laikas nelabai svarbu. Šiaip iš esmės aš iš tų žmonių, kurie nenešioja laikrodžių. Gražus aksesuaras. Galėtų būti be rodyklių, ir aš tada nešiočiau. Laikas iš tiesų neegzistuoja. Laiką išrado žmonės. Nežinau kodėl žemės apsisukimas aplink savo ašį turi reikšti laiką. Nežinau kodėl pasaulio žmonės įsivaizduoja, kad žemės laikas tai visos visatos laikas. Laimingi laiko neskaičiuoja. Visi reiškias nors truputį nelaimingi.

Šiandien kilo galybė įdomių minčių. Pavyzdžiui, kad prieš man gimstant niekas iš tiesų neegzistavo, o atsirado tik kai aš gimiau. Ir visa istorija, visi praeities įvykiai, visa visata, kiti septynių milijardų žmonių gyvenimai tėra mano mintys. Man tik atrodo, kad kiti žmonės irgi tokie kaip aš, kad prieš mane kažkas įvyko, kad po manęs dar kažkas įvyks. Kažkas panašaus į matricą. O kas būtų jei aš būčiau Jėzus Kristus 2? Kaip šiais laikais suprasti, kas yra Mesijas? Kaip Mesijas turėtų priskaityti šioje eroje? Ar jis rašytų savo tinklaraštį? Ar turėtų feisbuką ir twitterį?

 Žiūrėjau "Cloud Atlas" ir ten buvo tokia vieta, kaip tolimoje ateityje klesti klonų pramonė. Klonai tai naujas proletariatas. Jie tokie kaip ir žmonės, tačiau jiems neleidžiama tokiais būti. Jų pasaulis suspaustas į tos įmonės poreikių diapazoną, jiems neleidžiama domėtis išoriniu pasauliu ir bet kokiomis išorinio pasaulio apraiškomis. Visą gyvenimą klonai dirba savo darbą, pagal tą pačia dienotvarkę. Vakare geria "Muilą", kažkokį paslaptingą proteinų pilną gėrimą, kuris ne tik maistingas, bet ir turi narkotinių savybių, sukelia laimės jausmą. Klonams skleidžiama propaganda, kad baigus savo tarnybą, jie bus išleidžiami į išorinį pasaulį. Išėjimą vainikuoja iškilminga ceremonija, kai kiti klonai išlydi jau baigusi tarnybą kloną. Jie pavydi, o kartu ir džiaugiasi dėl klono laimės. Iš tiesų iškart po išėjimo klonas yra nužudomas. Jo gimda panaudojama kitų klonų genomui, o iš kūnų gaminamas "Muilas". Klonai maitinasi patys savimi, to nežinodami. Man visas šitas reikalas su klonais siejasi su gyvulininkyste. Maždaug žmonės filme gamina klonus dėl jų teikiamos naudos - darbo. Žmonės gyvulius kerkia dėl jų teikiamos naudos - mėsos. Tipo gyvuliai savotiški klonai. Viena iš priežasčių kodėl nebevalgau mėsos. Iš pagarbos gyvenimo pasirinkimo laisvei.

Vis tobulėjant genetikos mokslui ir vis artėjant tai akimirkai, kai žmones gimdyti įprastu būdu bus visiška atgyvena, aš vis dažniau įsivaizduoju, o kartais net iš tiesų manau, kad žmonės yra biorobotai. DNR tai programa apie mus. Visas kūnas sudarytas iš labai aukštos technologijos organinių detalių. Mūsų mintys, emocijos ir jausmai tai tik programos pritaikytos išlikimui. Mes dirbtinis intelektas, kuris sugeba save atkurti iš naujo. Mūsų egzistencija yra kažkokios aukštesnės gyvybės formos nepavykęs bandymas, arba nevykusio humoro jausmo apraiška. Bet kuriuo atveju mus jau užmiršo.